Pagrindinis

Kaip padangos elgiasi avarijos metu ir kodėl tai svarbu renkantis modelį?

Nors dauguma vairuotojų renkasi padangas pagal kainą, sukibimą ar triukšmo lygį, vienas aspektas dažnai lieka nuošalyje – padangų elgesys kritinėse situacijose. Avarijos metu būtent padangos tampa paskutine automobilio ir kelio jungtimi. Jos gali nulemti, ar automobilį pavyks sustabdyti keliomis dešimtosiomis sekundės anksčiau, ar suvaldyti slydimą posūkyje. Šie, atrodytų, menki skirtumai dažnai turi milžinišką poveikį.

 

Kur pirkti padangas?

Padangų parduotuvė
www.pirkitpadangas.lt

Padangos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir visoje Lietuvoje.

Padangos internetu už gerą kainą.

Užsisakykite jau dabar! +370 689 777 44 , info@pirkitpadangas.lt

Padangos kaip aktyvaus saugumo dalis

Šiuolaikiniuose automobiliuose gausu technologijų: ABS, ESP, avarinio stabdymo sistemos, įvairūs jutikliai. Tačiau visa ši įranga tampa neveiksminga, jei padangos nesugeba užtikrinti sukibimo. Todėl padangas galima laikyti aktyvaus saugumo dalimi – jos lemia, kaip automobilis reaguoja į staigius manevrus, kokiu atstumu sustoja ir kaip išlaiko stabilumą.

Stabdymo kelias: skirtumas tarp modelių gali būti kritinis

Avarijos situacijoje svarbiausias veiksnys – stabdymo kelias. Testai rodo, kad to paties dydžio, bet skirtingų klasių padangos gali sustoti 4–10 metrų skirtingu atstumu. Tai praktiškai vieno automobilio ilgis arba visa perėja.

Stabdymo kelias priklauso nuo:

  •  gumos mišinio,

  •  protektoriaus rašto,

  •  padangos standumo,

  •  slėgio,

  •  kelio dangos ir temperatūros.

Kietesnio mišinio padangos gali tarnauti ilgiau, tačiau šaltu oru praranda elastingumą, todėl avarinėje situacijoje tampa mažiau efektyvios. Minkštesnės padangos geriau „įsikanda“ į dangą, bet dėvisi greičiau. Todėl renkantis modelį svarbu suprasti, kokiomis sąlygomis daugiausia važinėjama.

Sukibimas posūkiuose ir manevringumas

Viena dažniausių avarijų situacijų – netikėtas posūkio trajektorijos praradimas. Čia ypatingą reikšmę turi padangos šoninis sukibimas. Jeigu padanga linkusi deformuotis per stipriai, automobilis posūkyje gali „plaukti“, o staigiai keičiant kryptį – netikėtai prarasti stabilumą.

Kokybiškesni modeliai turi:

  •  tvirtesnį šoninį karkasą,

  •  standesnes briaunas,

  •  labiau išdirbtą protektoriaus struktūrą, kuri neleidžia padangai „sugriūti“.

Kuo tvirtesnė padanga šone, tuo geriau ji atlaiko šonines apkrovas ir leidžia automobilį suvaldyti net staigesniu manevru.

Atsparumas akvaplaningui – dažnai neįvertinamas, kol nevėlu

Staigi avarija lietingu oru dažnai įvyksta dėl akvaplaningo – situacijos, kai padanga praranda kontaktą su kelio danga dėl vandens sluoksnio. Vairuotojas tą akimirką beveik nekontroliuoja automobilio, o tai itin pavojinga didesniu greičiu.

Svarbiausia, kas lemia padangos atsparumą akvaplaningui:

  •  protektoriaus griovelių gylis,

  •  vandens išstūmimo kanalų kryptis ir plotis,

  •  padangos plotis (per plati padanga gali greičiau prarasti kontaktą).

Todėl net ir nedidelis skirtumas tarp dviejų modelių gali nulemti, ar automobilis važiuos stabiliai, ar akimirksniu pakils ant vandens sluoksnio.

Elgesys ekstremaliose temperatūrose

Avarijos dažniausiai įvyksta ne idealiomis sąlygomis, o staiga pasikeitus orui, esant šalčiui ar šlapiai dangai. Todėl padangų mišinio elastingumas tampa lemiamu veiksniu.

  •  Žieminės padangos išlaiko lankstumą iki -30 °C.

  •  Vasinės praranda elastingumą jau apie +7 °C.

  •  Universalių savybės priklauso nuo konkretaus mišinio ir kompromiso tarp sezonų.

Jeigu vasarą naudojamos žieminės padangos, avarijos metu jos gali „išsilydyti“, prailgindamos stabdymo kelią. Jei žiemą naudojamos vasarinės – padanga tampa kieta ir praranda sukibimą. Tai viena pavojingiausių situacijų, todėl tinkamas sezoninis pasirinkimas turi tiesioginę įtaką saugumui.

Karkaso konstrukcija ir kaip ji veikia avarijos rezultatą

Padangos karkasas lemia, kaip padanga elgiasi smūgio metu. Aukštesnės kokybės padangos turi stipresnį kordą, papildomus sluoksnius, apsaugančius nuo deformacijų ar plyšimų.

Avarijos metu geresnės konstrukcijos padanga gali:

  •  mažiau deformuotis,

  •  išlaikyti automobilio trajektoriją,

  •  apsaugoti ratlankį,

  •  sumažinti riziką, kad padanga sprog­s dėl šoninio smūgio.

Tai nereiškia, kad padanga išgelbės nuo avarijos, tačiau gali sumažinti jos pasekmes.

Kodėl šie aspektai svarbūs renkantis padangas?

Renkantis padangas verta galvoti ne tik apie komfortą, bet ir apie situacijas, kurių niekada nenorėtume patirti. Aukštesnės klasės padangos pasižymi ne tik geresnėmis savybėmis, bet ir stabilesniu elgesiu ribinėse situacijose. Tai reiškia:

  • trumpesnį stabdymo kelią,

  •  geresnį valdymą posūkiuose,

  •  mažesnę akvaplaningo riziką,

  •  patikimesnį elgesį esant nepalankioms oro sąlygoms.

Galima sakyti, kad padangos ne apsaugo nuo avarijos, bet suteikia daugiau šansų išvengti blogiausio scenarijaus.

Padangos yra vienas iš tų elementų, kurie kritinėje situacijoje daro didžiausią įtaką automobilio valdymui. Suprasdami, kaip skirtingi modeliai elgiasi avarijos metu, vairuotojai gali priimti saugesnius ir pagrįstesnius sprendimus. Tinkamai pasirinkta padanga dažnai tampa ta nematoma saugumo detale, kurią įvertiname tik tada, kai ji labiausiai reikalinga.