
Kartais atrodo, kad automobiliai jau pasiekė savo galimybių ribą: ekonomija gerėja, saugumas stiprėja, o naujovių kiekvienais metais tik daugėja. Tačiau yra viena tema, kuri pastaruoju metu sulaukia vis daugiau dėmesio – padangos, galinčios pačios savimi pasirūpinti. Ne tik parodyti, kad slėgis nukrito, bet ir realiai jį pakoreguoti. Ne tik „pasakyti“, kad protektorius dyla, bet ir prisitaikyti prie kelio dangos taip, kad automobilis važiuotų stabiliau.
Kur pirkti padangas?
Padangų parduotuvė www.pirkitpadangas.lt
Padangos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir visoje Lietuvoje.
Padangos internetu už gerą kainą.
Užsisakykite jau dabar! +370 689 777 44 , info@pirkitpadangas.lt
Kasdieniai vairuotojai gerai žino, kaip greitai keičiasi padangos būklė. Viena duobė, stipresnis smūgis, temperatūrų skirtumai – ir slėgis jau kitoks. Nemažai žmonių net nežino, kad netinkamas slėgis padangose tiesiogiai didina kuro sąnaudas, o kartais ir riziką sprogti kelyje. Be to, retas tikrina protektoriaus būklę dažniau nei kelis kartus per sezoną.
Todėl idėja, kad padanga pati galėtų save „prižiūrėti“, atrodo logiška. Ji nuolatos stebėtų savo būseną ir priimtų sprendimus be vairuotojo.
Šiuolaikiniai prototipai veikia paprastu principu: padangoje yra mažas oro siurbliukas, jutikliai ir kanalai, kuriais oras judinamas į vidų arba išleidžiamas lauk. Tai nėra sudėtinga konstrukcija, tačiau reikalauja tikslumo.
Padanga nustato:
kokiu greičiu važiuojama,
kokiu svoriu apkrautas automobilis,
kokia kelio danga,
ar padangai karšta, ar šalta.
Ir pagal tai nusprendžia, kokio slėgio jai reikia.
Pavyzdžiui, važiuojant lygiu asfaltu didesnis slėgis yra naudingas – padanga mažiau deformuojasi, todėl automobilis sunaudoja mažiau degalų. O jeigu tenka važiuoti per akmenuotus keliukus, žvyrą ar tiesiog blogą dangą, mažesnis slėgis leidžia padangai šiek tiek „amortizuoti“, todėl sukibimas pagerėja.
Vairuotojui nieko daryti nereikia. Jis tik jaučia, kad automobilis laikosi kelyje stabiliau.
Dar viena technologija, kuri šiuo metu aktyviai vystoma, yra protektoriaus prisitaikymas. Gali atrodyti neįprasta, bet šiuolaikinės medžiagos jau turi savybę keisti savo struktūrą, kai paveikiamos tam tikrais veiksniais.
Įsivaizduokite:
pradeda lyti – protektorius „atsiveria“, grioveliai pasidaro ryškesni,
kelias sausas – raštas tampa standesnis, automobilis skleidžia mažiau triukšmo,
žiemą protektoriaus mišinys suminkštėja ir tampa elastingesnis.
Technologijų kūrėjai tikisi pasiekti, kad padanga galėtų prisitaikyti ne kas valandą, o kas sekundę – praktiškai realiu laiku.

Žvelgiant iš šalies, gali pasirodyti, kad tai – sudėtinga sistema, tačiau ji veikia „foniniu režimu“. Padanga nuolat žiūri, ką daro automobilis, kokia kelio danga, kaip keičiasi orai. Ji renka duomenis, reaguoja ir koreguoja savo parametrus. Tai panašu į žmogaus refleksus: tu nejauti, kaip tavo kūnas reguliuoja kvėpavimą ar pusiausvyrą, bet tie procesai vyksta.
Pirmiausia – saugumas. Padanga su netinkamu slėgiu prastai stabdo, prasčiau „laiko“ posūkiuose ir labiau kaista. Savireguliuojanti padanga tokių situacijų išvengia.
Antra – mažesnės išlaidos. Net kelių procentų skirtumas slėgyje gali padidinti degalų sąnaudas, todėl automatinės sistemos tiesiogiai prisideda prie taupymo. Padangos tarnauja ilgiau, nes dėvisi tolygiau.
Trečia – mažiau rūpesčių. Vairuotojui nebereikia galvoti apie matavimus ar papildomą pripūtimą – sistema tiesiog pati pasirūpina savimi.
Kol kas šios technologijos dar ankstyvame etape. Prototipai egzistuoja, bet masinei gamybai reikia laiko. Svarbiausi iššūkiai – patikimumas ir kaina. Tačiau, kaip dažnai nutinka automobilių pasaulyje, tai, kas šiandien atrodo brangu, po kelių metų tampa įprasta.
Visi ženklai rodo, kad ateities automobiliai turės ne tik išmanias sistemas salone, bet ir „protingas“ padangas, kurios perims dalį vairuotojo rūpesčių.








