Pagrindinis

Ar galima naudoti žiemines padangas pavasarį (be dyglių)?

Vos tik pradeda tirpti sniegas, daugelis vairuotojų stabteli prie garažo durų su tuo pačiu klausimu: ar dar galima važiuoti su žieminėmis padangomis, jei jos be dyglių? Atrodo, kad nieko blogo – jos juk dar geros, protektorius gilus, o rytai vis dar vėsūs. Vis dėlto, pavasaris nėra tas metas, kai žieminės padangos jaučiasi savo vietoje.

Skirtumas slypi ne tik dygliuose

Žieminės padangos pagamintos iš minkštesnio gumos mišinio. Ši guma geriau sukimba su šaltu keliu, kai temperatūra nukrenta žemiau +7 °C. Tokiu metu vasarinės padangos sukietėja, o žieminės suteikia stabilumą. Tačiau vos tik oras šyla, viskas apsiverčia – minkšta guma pradeda perkaisti, o sukibimas blogėja.


Pavasarį tokios padangos tampa pernelyg lanksčios. Tai reiškia ilgesnį stabdymo kelią, mažesnį automobilio valdymo tikslumą ir greitesnį dėvėjimąsi. Kitaip tariant, net jei jos dar atrodo geros, efektyvumas smunka su kiekvienu šiltesniu kilometru.

Ką sako taisyklės?

Pagal galiojančius reikalavimus nuo balandžio 10 d. draudžiama važiuoti su dygliuotomis padangomis, tačiau be dyglių žiemines naudoti niekas neuždraudė. Tai – teisėta, bet ne visada protinga.


Įstatymas leidžia, bet fizika – ne visai. Kai oro temperatūra dieną peržengia +10 °C ribą, žieminė padanga jau nebeatlieka savo darbo taip, kaip turėtų. Ji tiesiog nebeturi tvirtumo, reikalingo šiltam asfaltui.

 

Kur pirkti padangas?

Padangų parduotuvė www.pirkitpadangas.lt
Padangos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir visoje Lietuvoje.
Padangos internetu už gerą kainą.
Užsisakykite jau dabar! +370 689 777 44 , info@pirkitpadangas.lt

Kodėl verta keisti laiku

Saugumas pavasarį priklauso nuo daugelio smulkmenų. Keliuose dar būna purvo, balų, net dulkių, kurios kartu su šiltesniu oru keičia padangos elgesį. Žieminė padanga tokiomis sąlygomis tampa neprognozuojama – slysta, reaguoja vėluodama, o stabdymo kelias pailgėja net keliais metrais.


Be to, žieminės padangos didina kuro sąnaudas. Minkšta guma sukuria didesnį pasipriešinimą riedėjimui, todėl automobilis „ryja“ daugiau degalų. O kartu greičiau dyla ir pati padanga – galiausiai tenka pirkti naują komplektą anksčiau, nei planuota.

Kada metas keisti?

Tinkamiausias metas – kai vidutinė paros temperatūra kelias dienas iš eilės laikosi virš +7 °C. Tai ženklas, kad keliai jau sušilę, o vasarinės padangos atgauna savo pranašumą.


Nereikia bijoti, kad keitimas per ankstyvas – vasarinės padangos atlaiko ir vėsesnį rytą, jei dieną oras sušyla. Tuo tarpu žieminės tokiomis sąlygomis tik kenčia: perkaista dieną, o naktį vėl kietėja. Tokie temperatūrų šuoliai joms yra pati blogiausia kombinacija.

Kas nutinka, jei visgi nekeičiama?

Iš pirmo žvilgsnio nieko dramatiško – automobilis važiuoja, viskas lyg ir tvarkoje. Bet kai reikia staiga stabdyti arba manevruoti, žieminė padanga praranda sukibimą daug greičiau nei vasarinė. Testai rodo, kad stabdymo kelias šiltame asfalte gali pailgėti net 20–30 %.


Be to, automobilis tampa triukšmingesnis, vairo reakcijos – lėtesnės, o komfortas mažėja. Vairuotojas gali pajusti, kad mašina tapo tarsi „sunkesnė“. Tai ne įspūdis – tai tiesiog žieminės padangos, kurios dirba ne savo sąlygomis.

Ekonomija ir ekologija eina išvien

Žieminių padangų naudojimas šiltu metu – ne tik brangesnis, bet ir neekologiškas pasirinkimas. Jos dėvisi greičiau, todėl į aplinką patenka daugiau mikroplastiko. Kartu didėja ir kuro sąnaudos, o tai reiškia papildomas išlaidas bei didesnį anglies pėdsaką.


Paprastai tariant, pavasarį važinėti su žieminėmis be dyglių – tas pats, kas žiemą avėti šlepetes: įmanoma, bet tikrai nepatogu ir nelogiška.


Taip, žiemines padangas (be dyglių) naudoti pavasarį galima – tačiau tai nėra nei saugu, nei ekonomiška. Kai tik oro temperatūra stabiliai viršija +7 °C, vertėtų pereiti prie vasarinių padangų.


Toks sprendimas ne tik pailgina padangų tarnavimo laiką, bet ir pagerina automobilio valdymą, sumažina degalų sąnaudas bei užtikrina geresnį saugumą. Galiausiai, tai tiesiog racionalus pasirinkimas – juk vairavimas turėtų būti ne kompromisas, o pasitikėjimo jausmas kelyje.